Balandžio 28 d. literatūrine kompozicija „Privalom iš savęs kažką išmesti, kad Donelaitis tilptų širdyse“ (Justinas Marcinkevičius) minėjome lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines.
Skaitydami poemos „Metai“ ištraukas“, klausydami smuiko verksmo, gitaros stygų virpesių bei lietuviškų kanklių subtilaus gaudesio pagerbėme dvasios galiūną, kuris visą kūrėjo talentą atidavė savo aplinkos žmonėms, žadino juose dorą, darbštumą, meilę gamtai ir visoms žmogiškoms vertybėms, tačiau niekada nesiekė garbės.
Kristijono Donelaičio pastangomis puoselėtą lietuvišką žodį kiekvienas turime priglausti savyje ir kaip amžinybės ugnį perduoti iš kartos į kartą.
Lietuvių kalbos mokytoja Rūta Gadeckienė